Okupacijų ir laisvės kovų muziejus

09/06/2026

2026 m. gegužės 21 d. LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejų pasiekė unikalus eksponatas – partizano uniforminis antsiuvas, kurį muziejui padovanojo prof. Vytautas Landsbergis.
Profesoriaus pasakojimu, 1989 m. lankantis Jungtinėse Amerikos Valstijose kaip M. K. Čiurlionio draugijos atstovui, besirūpinančiam M. K. Čiurlionio kūrybos išsaugojimu, vyko eilė susitikimų su lietuvių išeivija ir politikais. Tautiečius labai domino Atgimimo įvykiai Lietuvoje. Profesorius Vytautas Landsbergis, kaip vienas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio vadovų, aiškino Amerikos lietuviams Sąjūdžio tikslus bei veiklos metodus. (Plačiau – rengiamoje knygoje „Sąjūdis užkariauja Ameriką“).
Viešnagės metu profesorius buvo supažindintas su Vasario 16-sios Akto signataro Mykolo Biržiškos anūke Danute Barauskaite-Mažeikiene ir jos vyru Antanu Mažeika (JAV lietuvių bendruomenės veikėjas), jie ir perdavė profesoriui giminės ilgai saugotą vertybę – įrėmintą partizanų uniformos antsiuvą. Rėmelio antroje pusėje matyti įrašas: „Lietuvių partizanų ženklas dovanotas Daumanto (Juozas Albinas Lukša) Stasiui Žakevičiui-Žymantui“ (Lietuvos visuomenės veikėjas, žurnalistas, vienas VLIK’o užsienio delegatūros sumanytojų, palaikiusių ryšius su Lietuvos pogrindžiu) buvo Danutės Barauskaitės-Mažeikienės tetos, Marijos Biržiškaitės-Žakevičienės, vyras.
Kas yra minėto įrašo autorius? Ar ženklas buvo Juozo Lukšos uniformos dalimi, ar buvo pastarojo dovanotas, perduotas Stasiui Žakevičiui-Žymantui išsaugoti kaip akivaizdus partizaninės kovos įrodymas?
Kyla daug klausimų. Juozo Albino Lukšos-Daumanto [?] uniformos antsiuvo patekimo į Jungtines Amerikos Valstijas istorija įdomi ir verta tolesnio tyrinėjimo.
Pasak prof. Vytauto Landsbergio, šis partizano uniformos antsiuvas tapo kovojančios Lietuvos Lietuvoje ir Amerikoje vienybės simboliu.

04/06/2026

🗓️ Muziejaus darbo laikas birželio 6-7 dienomis.

28/05/2026

Nuo gegužės 28 d. Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje buvusio KGB vidaus kalėjimo ekspozicijoje eksponuojama Pasieniečių muziejaus parengta paroda „Kilniai, ištvermingai ir drąsiai“, skirta pirmiesiems pasieniečiams ir pirmojo po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo žuvusio pasieniečio Gintaro Žagunio atminimui pagerbti.
Paroda atspindi ankstyvąjį Valstybės sienos apsaugos tarnybos kūrimosi laikotarpį nuo 1990 iki 1993-ųjų metų. Ji apie tuos, kurie sudėtingu laikotarpiu kilniai, ištvermingai ir drąsiai kūrė nepriklausomybę atgavusios valstybės sienų apsaugą, gynė savo šalies laisvę, pasiaukojančiai atliko tarnybą. Eksponuojamose nuotraukose užfiksuoti pirmieji Lietuvos pasieniečiai ir pasienio postai, pirmosios uniformos, pasienio apsaugą kūrę vadai, priesaikų akimirkos, pirmieji valstybinių švenčių minėjimai. Šios nuotraukos atspindi iššūkiais paženklinto, tačiau vilčių ir ryžto kupino laikotarpio dvasią.
Maloniai kviečiame apsilankyti.

26/05/2026

Europos Muziejų nakties akimirkos.
Ačiū 📷 Matilda Andrulytė

21/05/2026

Gegužės 19 d. minėjome pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo tarnyboje nužudyto pasieniečio Gintaro Žagunio 35-ąsias žūties metines.

19/05/2026

Muziejų naktį kviečiame užsukti į Okupacijų ir laisvės kovų muziejų. Čia buvo atimama laisvė. Šios sienos mokėjo tylėti. Muziejų naktį jas pripildys dainos, kurių bijojo ir už kurias baudė. Tą naktį atidarysime tai, kas buvo užrakinta – ir erdvę, ir atmintį.

18.00-23.00 Muziejaus ekspozicijų ir buvusio KGB vidaus kalėjimo nemokamas lankymas

Kalėjimo vidinio kiemelio programa ,,Dainuojam laisvę‘‘:

19.00-19.15 Vilniaus Antakalnio progimnazijos mišrus choras, vadovas Rytis Kvederauskas

19.30-20.00 Vilniaus Antakalnio gimnazijos alternatyvaus roko grupė ,,Fentas‘‘, muzikos mokytojas Rolandas Kostiukas

20.15-21.00 Pasidainavimai su Vilniaus miesto jaunimo folkloro ansambliu ,,Poringės‘‘; tremtinių, karinės liaudies dainos, vadovė Audronė Vakarinienė

21.00-22.00 Filmo ,,Gyveno senelis ir bobutė‘‘ peržiūra, režisierė Giedrė Beinoriūtė. Dokumentinis-animacinis pasakojimas apie režisierės senelius, sovietmečiu ištremtus į Sibirą.

Renginys bus fotografuojamas.

Muziejų naktis Lietuvoje
Vilniaus Antakalnio gimnazija
Folkloro ansamblis „Poringės“

14/05/2026

Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė kartu su Suomijos pirmąja ponia Suzanne Innes-Stubb aplankė Okupacijų ir laisvės kovų muziejų, kur susipažino su ekspozicija, taip pat atskleidžiančia ir sovietų represijas patyrusių lietuvių bei suomių tremtinių bendrystę.

Sovietų valdžia suomius, gyvenusius Ingrijos bei Karelijos regionuose, tremti katorgos darbams tolimojoje Šiaurėje pradėjo dar 1929 metais. Iš viso sovietai iki ir per Antrąjį pasaulinį karą ištrėmė daugiau nei 160 tūkst. suomių. Didžioji dalis ištremtų suomių, kaip ir lietuvių, buvo inteligentijos, kultūros, mokslo bei religijos elito atstovai.

Jau netrukus muziejuje bus atidaryta tarptautinė paroda, pasakojanti žiaurią sovietų vykdytų masinių suomių trėmimų iš Ingrijos regiono istoriją. Tai dar dar viena jungtis tarp dviejų tautų istorijos ir atminties.
Eitvydo Kinaičio nuotraukos.

14/05/2026

Gegužės 18-oji – Tarptautinė muziejų diena
Muziejus dirbs nuo 10.00 iki 17.00 val.
Muziejaus lankymas nemokamas.

13/05/2026

📣Kviečiame prisijungti prie šaunaus muziejaus kolektyvo 📣

LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejus siūlo galimybę prisidėti prie valstybės istorinės atminties puoselėjimo darbų!

Reikalingas OLKM Fondų apskaitos skyriaus vyresnysis specialistas.

Pareigybės lygis – A2, koeficientas 0,8.

Atlygis 1 438,40 Eur (neatskaičius mokesčių).

OLKM Tremties rinkinys yra vienas didžiausių šalyje, tad jūsų laukia įdomi veikla - ne tik parodų rengimas, bet ir gido darbas, bendravimas su lankytojais ir svečiais.

Išsamesnė informacija apie darbo pobūdį ir sąlygas teikiama tel. nr.: +370 646 41988

11/05/2026

Gerbiamieji lankytojai, nuo gegužės 11 d. prie Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus veikia paroda „Lietuviai Kengyro sukilime. 1954 m. gegužės 16–birželio 26 d.”

Anglų ir lietuvių kalbomis parengta paroda skirta 1954 m. gegužės 16–birželio 26 d. Kengyro lageryje (Kazachijos SSR Karagandos sr.) vykusiam politinių kalinių sukilimui atminti. Aktyvūs šio sukilimo dalyviai buvo lageryje kalintys lietuviai – vyrai ir moterys. Daugiau kaip 40 dienų trukęs politinių kalinių sukilimas buvo žiauriai numalšintas. Tarp žuvusiųjų ir sužeistųjų buvo ir lietuvių.

Kengyro sukilimo kronika, fotografijos, dokumentai, schemos, žemėlapiai, „sustabdyti“ kino filmo kadrai vaizdžiai ir įtaigiai atkuria politinių kalinių sukilimo mastą, jo malšinimo tankais ir ginkluota kariuomene žiaurumą ir susidorojimą su kaliniais po sukilimo numalšinimo.